Naujienos
Rodoma 1–8 iš 11Sorted by popularity
Atsiliepimai
SANDROS ĮŽVALGOS
Rytas.. Meditacija.. Tirpstu.. ir vėl mintimis atsiduriu praėjusiame savaitgalyje.
Kaip neapsakomai gera suvokti ir pajausti, kad esu ten, KUR IR TURIU BŪTI, nei daugiau, nei mažiau.. esu PROCESE gyvenimo.. išsivežiau patvirtinimą Sau, kad gyvenu tikrai NUOSTABŲ GYVENIMĄ
Nepaprastai dėkinga Armandas Kažerskas už vedimą, ribų plėtimą, kritinį mąstymą ir meditacijas kartais galvoju, kiek išvis įmanoma tas ribas dar plėsti.. bet tas laisvės jausmas jas plečiant – suteikia tiek lengvumo visame kame.. buvo nepaprastai malonu stebėti Jus kartu (būtina paminėti – visiškai skirtingus) su Mariumi diskutuojant, reiškiant savo mintis, nuomones, žinojimą. Suvokiau, kad stebėdama jus įgavau gilesnio jausmo/pažinimo kaip atrodo tai, kada tu tiesiog ESI SAVO CENTRE.. ir nesvarbu kas.. Aš dar mokausi išlaikyti savo centrą, todėl man tai buvo ir pavyzdys, ir patirtis.
Galiausiai Meditacija. Į šią stovyklą važiavau norėdama pasisemti daugiau patirties būtent meditacijoje. Važiavau, tarsi žinodama, kad kažką aš čia naujo ir ypatingo atrasiu ar patirsiu. Ir man ta vidinė intuicija pasitvirtino. Buvo neapsakomai gera užčiuopti tą “siūlo galą” ir tą būseną.. būvio, beribės erdvės būseną.. ir dar kartą pajutau, kad tiesiog esu PROCESE savo gyvenimo.. dabar belieka ir toliau jame būti.. taipogi, labai giliai palietė Armando įvedimas į meditaciją, tiksliau balsas įvedimo metu, kuris atrodo palietė kiekvieną kūno ląstelę.. po ko sekė dar daugiau gilių potyrių..
Dėkoju ir visiems stovyklos dalyviams, per jus gavau nemažai atsakymų ir patvirtinimų net ir į tuos klausimus, kurių tuo metu negvildenau savyje ..
VLADLENOS PASIDALINIMAS
“Panacėjos niekur nėra. Su savimi reikia dirbti”- kiek patylėjęs taria Armandas Kažerskas. O mes… o ką mes? Žiūrim išsižioję, žado netekę, o akyse siaubas. Nejaugi dabar taip visą likusį… dirbt ir dirbt. “Bet galbūt Jums to nereikia. Paeksperimentuokit. Pabandykit nieko nedaryti ir paanalizuokit, ką jaučiat, ko norit.”- priduria Jis.
Aaah… gudrus velnias. Žino, kad dauguma atėjo čia, jau pabandę tą “nieko nedaryti” ir jau tikrai paragavo tos, neišsipildžiusių svajonių agonijos.
Ir aš ten buvau, su galva ir aukštesniuoju AŠ- draugystę iš naujo kūriau. Sutikau tokių nuostabių žmonių, kad tą jų šilumą iki pat namų atsivežiau ir vis pakurstau, kad neišblėstų taip greitai.
Ačiū toms, su kuriomis dar teko apsikeisti be galo jautriais, gražiais laiškais po stovyklos.
O Armandui AČIŪ neužteks. Truputi išsiplėsiu. Nereikia būti veidotyrininku ar kūno kalbos specialistu, kad pamatyti, kiek savęs Jis atiduoda praktikoms su žmonėmis. Jo susikaupimas kelia susižavėjimą. O tai, kaip Jo žodžiai sutampa su Jo paties gyvenimo būdu- įvaro begalinę pagarbą.
Pats Armandas sako, kad negalima garbinti žmonių, kokie nuostabūs jie mums neatrodytų, nes jų tiesa ne būtinai yra mūsų tiesa. Kad reikia iš visų pasiimti po truputį tiesos ir iš jų padaryti savąją. Ir, Dievaži, kaip tai ironiška bebūtų, bet man norisi garbinti Jį būtent už tai. Už tą muštravimą ir kritinio mąstymo skiepyjimą. Nes vien maldomis gyvas nebūsi. Kad ir kokį svarbų vaidmenį jos atliktų mūsų gyvenime.
Tad kol tai nepradėjo panašėti į garbinimą, parašysiu porą žodelių bendrai apie patį Meditacinis štabas. Stovykloje man teko dalyvauti jau antrą kartą. Ten nėra pompastikos ar dirbtinių pojūčių dirgiklių. Jokių šamaniškų apeigų, nei nosį riečiančių smilkalų.
Viskas tikra ir autentiška, kaip pats Meditacijos Štabas, kuris kadaise priklausė Armando seneliams, kas suteikia jam ypatingą atmosferą ir pakrauna subtilia energetika tuos, kurie yra pasiruošę tinkamai tai priimti. O pasiruošimas itin paprastas, nors kai kam, galbūt, neįprastas. Bet tikrai labai padedantis pasiimti iš praktikų maksimaliai, kiek tai įmanoma. Tai yra paprasčiausia mityba. Lengvai virškinama, veganiška, minimalistinė. Savo atsivežta ir pagal poreikį vartojama. Tad be visa ko, dar ir pailsėjo mūsų virškinimo sistemos, bei miego kokybė. Kalbant apie miegą, tam pasitarnavo ir namo perliukas- pirtelė.
Bet neapsieita ir be fizinės iškrovos. Tad kiekvieną rytą pradėdavome pasivaikščiojimu tyloje, gražiomis Jurbarko gatvėmis, bei takeliais. O šiemet turėjome ypatinga motyvaciją ilgoms distancijoms. Tai nuostabaus grožio karjerai, su neįtikėtino skaidrumo vandeniu. Turškiamės ten kaip ančiukai, čiurškėjom, o atgal vėl tyloje. Net atsiminimai dar veikia kaip atgaiva.
Tad nieko nelinkėsiu. Bet tiesiog labai tikėsiuosi, kad Meditacinis Štabas dar gyvuos ilgus metus. O Armandas dar turės to vidinio polėkio ir kantrybės dalintis savo žiniomis ir įgūdžiais su ta pačia šiluma ir atjauta, kokią pajutome mes. Ten. Tada.
AUŠRINĖS ATSILIEPIMAS
Mes visi unikalūs, saviti, autentiški, bet dauguma visgi kažko ieškantys, dažnai nerimaujantys, pervargę. Ieškome kas ko: laimės, meilės, ramybės, sveikatos, tinkamos veiklos ar galų gale savęs, bet IEŠKOME tam, kad jaustumėtės pilni, laisvi ir priimti! Apturėjau tokį nerealiai REALŲ savaitgalį, koks dar savaitgalis, SAVAITGALIS, kuris užsitęsė iki vakar vakaro ir tęsis dar kurį laiką: veiksiu pagal savo prigimtį ir didžiąją laiko dalį šiuo metu mane galėsite sutikti Jurbarke. Gyvenimas dovanoja, kai esame pasirengę priimti dovanas, kai gyvename atviromis akimis ir degančiomis širdimis.
Savaitgalio “kaltininkas” Armandas Kažerskas žongliravo savo patirtimi, ramybe, žiniomis, empatija: žaidė su mumis it kačiukais po nosimi mesteldamas žodį ar žvilgsnį, kurio mums reikia, spardė užpakalius, atvėrinėjo širdis, vedė į save, – BŪTĮ, kur, visų pirma, reikia IŠBŪTI. Marius Kaitulis laužė kūnus, budino miegančius raumenis, ugdė kantrybę, priminė, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių įsitikinimų, dalinosi nuostabia patirtimi auginant VAIKUS. AČIŪ!
Gyvenimo kokybė slypi mūsų dienoje: kasdieniuose mūsų sprendimuose bei redakcijose į gyvenimiškas situacijas. Mielieji, sunku apibūdinti žodžiais tą būseną, su kuria atvažiavau, kurią ten atradau iš naujo ir kaip jaučiuosi DABAR. Aš Jums siūlau pasidovanoti sau galimybę atrasti save iš naujo, prisiminti, kas esate, susipažinti su kitomis sielomis, rasti vidinę ramybę ar užkūrenti vidinę ugnį- kam ko reikia. Kiekvienas randame tai, ko reikia, tai kas būtina, kiek esame pasirengę priimti šiuo metu.
Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai. Jaučiuosi šeimoje ir namuose, atvira širdimi. Dėkingume, savyje, ramybėje, juoke, savoje energijoje.

Projekto autorius
Armandas Kažerskas – meditacijos mokytojas, žmonių analizės meistro kvalifikaciją įgijęs Kinijoje, dvylikos knygų autorius, buvęs profesionalus sportininkas, vedantis masines, viešas meditacijas Lietuvoje bei užsienyje. Meditaciją praktikuoja nuo vaikystės, turintis socialinių mokslų magistro laipsnį bei argumentuotą, geležinę logiką, dirbęs apygardos teisme. Edukacinę, konsultacinę veiklą vykdo dvyliktus metus. Žmogus su kuriuo susitikus ir pabuvus – nutinka netikėti suvokimų virsmai…
Armando vedamos meditacijos unikalios tuo, jog sukuriamas energinis ramybės ir beminčio būvio laukas aplink, vedamos lekcijos iš egzistencinio, srautinio būvio įtraukia ir hipnotizuoja. Taip meditacija vyksta dviem būdais – klausant ir būnant kartu, net nepraktikuojant tiesiogiai meditacijos. Tai retas reiškinys meditacijos mokytojų rate. Bent vieną kartą turite, tai patirti.
“Atėjo laikas atgaivinti pavargusią sielą?
Susisiekite” – A. K.
#ryšys